Spalio antrąjį šeštadienį vilūniečiai rinkosi į ilgai lauktą pasimatymą, kvepiantį auksiniu rudeniu, šlamantį jaukiais prisiminimais ir skambantį meile. Meile savo kraštui, vaikystės draugams ir visiems su kuriais gyventa, dainuota ir dalintasi jaunyste. Tą skambėjimą galėjai ne tik išgirsti, bet ir pajusti.  Į tokį žmogiškai paprastą ir nuoširdų, pilną tikrumo būti, jausti ir dovanoti dalį savo širdies pakvietė Vilūnuose gimęs ir augęs Alvydas Padriezas – talentingas muzikantas ir poetas, išleidęs ne vieną poezijos rinkinį, sukūręs Ukmergės miesto himną, kuriame pastaruosius dešimtmečius ir verda visa kūrybinė veikla, kurios kelią A. Padriezas pradėjo būdamas vos šešiolikos.  Vilūnų bendruomenės namuose, gimtame krašte skambėjo A. Padriezo kurtos dainos, kurias atlikti padėjo gausus būrys bičiulių – kapela „Provincija“ ir ansamblis „Klavišai“, eiles skaitė didžiausia poeto pagalbininkė ir kritikė žmona Rima, kurios palaikymas lydėjo poezijos knygų, pirmosios „Atplauksiu mėnesiena“ bei neseniai pasirodžiusios antrosios „Lenkiuosi praeičiai“ gimimą.

 

Į kraštiečio kūrybos vakarą  susirinkę A. Padriezo giminės, klasės ir vaikystės draugai dar ilgai po koncerto nesiskirstė – nebuvo kur skubėti, juk dar tik pirmosios šalnos paglostė medžių lapus, laukus ir plaukų sruogas,  dar daug laiko viską prisiminti, aptarti, ateities planais pasidalinti...

Informacija Živilės Grigonytės
Nuotraukos Živilės Grigonytės ir Rimanto Taraškevičiaus