Dbi Habsburgų moterys
2016-06-16

Birželio 28 d., antradienį, 21 val. Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje - choras ir konsortas BREVIS.

Choras ir konsortas „Brevis“

Vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas 

Choro „Brevis“ solistai: Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Nora Petročenko, Gintautas Venislovas, Nerijus Masevičius

Konsortas: Paweł Iwaszkiewicz – išilginės fleitos, Darius Stabinskas – violos da gamba, Alina Rotaru – klavesinas, Michele Carreca – liutnia 

Programa „Dvi Habsburgų moterys“ siekiama atgaivinti Habsburgų dinastijos moterų, Lenkijos karalienių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštienių, seserų Elžbietos ir Kotrynos Habsburgačių portretus. Programa yra unikali keliais aspektais. Visų pirma ja norima supažindinti su dviem istorinėm asmenybėm, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmonomis, šiandien besislepiančiomis Barboros Radvilaitės šešėlyje.

Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) garsėjo kaip kukli, nuolanki, labai jautri asmenybė. 1543 m. ji ištekėjo už Žygimanto Augusto, kuris siekė susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima. Jų prašmatnios vestuvės truko penkiolika dienų, tačiau keletą mėnesių po jų karalius išvyko, palikęs savo jauną žmoną tarp svetimų žmonių. Vėliau trumpi jų susitikimai nedavė didelių vaisių, imta kalbėti apie jų skyrybas. Karalienė sunkiai išgyveno santuokos negandas, kamavosi, vėliau sunkiai susirgo. 1545 m. birželio 15 d. Elžbieta kančiose mirė Vilniaus pilyje, palaidota katedroje.

1553 m. Žygimantas Augustas Vavelyje susituokė su Kotryna Habsburgaite (1533–1572). Kotryna turėjo gerą reputaciją, buvo išsilavinusi, domėjosi teologija, todėl ir santuoka buvo priimta palankiai. Dažnai lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko labai teigiamus atsiliepimus apie gyvenimą Vilniuje. Tačiau greit po vestuvių tarp Kotrynos ir Augusto prasidėjo nesutarimai, nes jai teko sunkus vaidmuo – užimti numylėtos Barboros Radvilaitės vietą. Žinia, kad Kotryna nepagimdys karaliui palikuonio sulaukė iš aplinkinių nepalankių komentarų ir sukėlė didelį Augusto pyktį. Po kelių metų karalienė smarkiai susirgo, ją kamavo epilepsija, skrandžio ligos. Išsiusta iš karaliaus dvaro ir sunkiai pergyvendama nesėkmingų vedybų sielvartą, ji 1572 metais kelionėje mirė.

Projekto sumanytojai analizuodami šių dviejų Habsburgų moterų gyvenimus jau surado nemažai medžiagos, kurią galimą būtų panaudoti tapant muzikinį ir literatūrinį abiejų seserų portretus. Iki šių dienų yra išlikę jų laiškai vokiečių ir lotynų kalbomis. Žinios apie jų buvimo vietą ir laiką leidžia daryti prielaidas kokia muzika jas lydėjo.

Į programą yra įtraukta XVI a. vidurio Insbruko (Ludwig Senfl, Heinrich Isaac and Paul Hofhaimer kūryba), Krokuvos (muzika iš Jano iš Liublino ir Šv. Dvasios vienuolyno tabulatūrų; muzika iš Zamoiskių ir Piotro Artiomušo dainynų; Mikalojaus iš Krokuvos ir Diomedes Cato kūryba) ir Vilniaus (Valentino Bakfarko ir Ciprijono Bazyliko kūryba) muzikinis palikimas, kurio didžioji dalis nuskambės po kelių šimtmečių pirmą kartą.